uždėlis

ùždėlis sm. (1) K, BŽ154, Š, NdŽ, KŽ, ū́ždėlis (1) NdŽ, uždėlỹs (3^b); LL306, aždėlỹs (r.) (3^b) 1. Š, BŽ157, Rtr piniginis užstatas: Uždėjo už mane ùždėlį DŽ. ║ Rtr, NdŽ laidavimo dokumentas. 2. DŽ, NdŽ, KŽ užstatas (žaidime), fantas: Uždėlius žaisti Ser. Blogai atlikusieji parodytus judesius turėdavo duoti uždėlį ir vėliau jį išpirkti rš. 3. R416, MŽ561, N, KII377, Rtr, NdŽ, KŽ, BzBkXXII94 priedas (ppr. pinigų): Mokesniai šįmet su ùždėliais, t. y. už numirusį uždėtas mokesnis pagalvių J. Ponai sau uliavoja, o mums kasmet vis nauji [mokesčių] ùždėliai Skr. Varžytynėse ùždėlio davė ir paėmė Tr. Uždėti mokesčiai, uždėlis R36, MŽ48. Ant dolerio grašį ùždėlio duoti KI105. ║ KI43, L14,176, NdŽ, KŽ fin. procentas, kuriuo vertybinių popierių arba pinigų kursas viršija jų nominalinę vertę ar paritetą. 4. K, NdŽ, KŽ išdėlis. ║ K, NdŽ, KŽ prk. paskutinis vaikas šeimoje, pagrandukas. 5. žymė, žymeklis: Surinkdavo [senovės žmonės] pinigų i pakasdavo žemėsna, nepalikdavo savo vaikam. I da aždėlius dėdavo LMD(Tvr). Tarp knygos lapų, uždėlio vietoj, buvo raštelis rš. 6. bloga lemtis, užmačia: Kiba uždėlỹs kokis? Krok. Šita liga man kap uždėlỹs Dkš. Aš jo neatsikratau kap ùždėlio Dkš.